Lietuvoje vis labiau populiarėja grindinio šildymo sistemos.  Prieš keletą metų naujai statomuose namuose  grindinio šildymo sistemos buvo ganėtinai plačiai montuojamos bet  smarkiai konkuravo su radiatoriniu šildymu. Tačiau šiandienai galima drasiai sakyti, kad  grindinis šildymas yra  viena pagrindinių šildymo sistemų ir šiai dienai montuojama apie 80% naujai statomų namų.

Pagrindinė ir tiesioginė nauda – mažiau mokėti už šildymo sistemos eksplotaciją.  Su grindinio šildymo sistema sutaupoma apie 30% šilumos kaštų lyginant su radiatoriniu šildymu. Kodėl?  Nes grindiniam šildymui  nereikalinga tokia aukšta temperatūra,  dažnai   pakanka  nuo 30C° iki  42C°.  Tuo tarpu radiatoriams reikalinga  apie 60-70C°.

Grindinis šildymas taip pat akumuliuoja šilumą ir patalpos išlieka ilgiau šiltos. O dar kai kojoms šilta , – tai tampa tikras malonumas gyventi savo naujajame būste.

Tačiau net ir grindinis šildymas turi savo minusų. Ko labiausiai bijo grindinis šildymas tai perkaitimo! Maksimali leistina temperatūra  yra 55°C. Esant aukštesnei temperatūrai gali sutrūkinėti  betonas ir suskilinėti bei atšokti plytelės. Todėl kad taip nenutiktų yra tam tikri reikalavimai grindinio šildymo sistemos aprišimui. Tokių klaidų niekuomet nepadarys savo darbą  išmanantys kvalifikuoti santechnikos ekspertai.

Grindinio šildymo vamzdžiai ir jų montavimas.

Nežinote kokio diametro pasirinkti vamzdelius, kokiu žingsniu reikia juos vedžioti, kokio ilgio kontūras reikalingas, kokį tinklą pirkti, kaip tvirtinti prie tinklo ir kokio storio dengiamasis betono sluoksnis turėtų būti?

Dėl vamzdelių visų pirma yra svarbiausia, kad jie turi būti tinkami grindiniam šildymui, o grindinio šildymo vamzdžio diametras labai didelės įtakos neturi. Tiksliau sakant  jei vienodu žingsniu išvyniotumėte ir sumontuotumėte   16mm ar 20mm diametro vamzdelius, tai skirtumas būtų tik 3% šilumos atidavimo atžvilgiu. 16mm nuo 18mm diametro skirtūsi tik 1,7% šilumos atidavimo atžvilgiu. Finansine prasme tai gali skirtis stipriai, o šildymo eksplotacijos prasme gali ir nebūti jokių  ypač apčiuopiamų rezultatų.  Tačiau vamzdžio montavimo atstumai gali labai skirtis ir jei nesate įgudęs specialistas tai jokias būdais nerekomenduojame pačiam to daryti. Vamzdžio montavimo žingsnis gali būti nuo 10cm iki 30cm ir net daugiau. Parinkti vamzdžio žingsnį reikalingas grindinio šildymo projektas arba patyręs santechnikos ekspertas. Nedarykite to patys, nes tai gali įtakoti ateityje jūsų šildymo sąskaitas.  Pačio tinklo grindų betonavimui  rekomenduotume nepirkti tol kol nežinote kas kiek centimetrų bus montuojami grindinio šildymo vamzdeliai. Vamzdžių vyniojimo ilgis  kontūrui turi siekti ne daugiau nei  120m.  Tačiau rekomenduojame kad grindio šildymo  kontūrų ilgiai būtų apie 70-80metrų. Vėliau reikės subalansuoti kolektorius pagal vamzdžio ilgius.

Pats tvirtinimas prie tinklo praktiškai yra laikinas sprendimas tik tol, kol bus užbetonuota, tad tai gali būti ir dirželiai, ir vielos , o jei patogu montuoti  tai ir siulai ar žvejybos lynas, svarbu kad betonuojant jie neatitrūktų ir neiširtų.

Pats betonas turi būti maišomas su betono plasifikatoriumi tam, kad taptų elastingesnis ir neskilinėtų. Betono storį  rekomenduojame  daryti  7cm storio.

Grindinio šildymo reguliavimas, automatika

Grindinio šildymo reguliavimas gali vykti reguliuojant katilą, tada temperatūra būtų daugiau mažiau vienoda visame name. Kitas būdas yra reguliuoti rankiniu būdu kolektorinėje dėžėje. Tačiau nei vienu nei kitu atveju nebus taip tikslu kaip reguliavimas su grindinio šildymo reguliavimo automatika. Automatika yra 2-jų tipų – laidinė ir belaidė. Toliau skirstoma į programuojamą ar neprogramuojamą.  Automatikos pagrindinis privalumas yra tas, kad galima turėti skirtingose patalpose skirtingas temperatūras, taip pat taupoma šiluma, kas įtakoja ir šildymo sąskaitas Programuojama automatika leidžia nusistatyti skirtingas temperatūras skirtingoms valandoms ir skirtingoms dienoms.  Neprogramuojamas valdymas  leidžia tiesiog turėti norimą temperatūra, ją padidinti ar sumažinti.